MB steigimas Lietuvoje tinka tada, kai verslą pradeda vienas ar keli žmonės ir nori paprastesnės formos nei UAB. Mažoji bendrija yra juridinis asmuo, registruojamas Juridinių asmenų registre. Šiame vadove paaiškinta, kam ji tinka, kokių ribų būtina laikytis ir kaip organizuoti sąskaitas bei apskaitą.
Mažoji bendrija, arba MB, yra privatus juridinis asmuo, sukurtas nedideliam verslui. Ją dažnai renkasi laisvai samdomi specialistai, konsultantai, programuotojai, kūrybinių profesijų atstovai ir nedidelės komandos, kurioms nereikia sudėtingos valdymo struktūros. Narių atsakomybė paprastai ribojama bendrijos turtu, todėl asmeninis turtas atskirtas nuo verslo skolų.
Svarbus skirtumas nuo UAB yra lankstumas: nariai gali pasidalyti pelną pagal susitarimą, o valdymas paprastesnis. Tačiau lankstumas turi ir ribas. MB negali augti neribotai: įstatymas nustato didžiausią narių skaičių ir kitus apribojimus, todėl planuojant samdyti daug žmonių ar pritraukti investuotojų dažnai verta rinktis UAB. Aktualius reikalavimus patikrinkite Mažųjų bendrijų įstatyme.
Svarbu žinoti ir tai, kad ne kiekvienas gali tapti mažosios bendrijos nariu. Įstatymas nustato apribojimus, pavyzdžiui, kas gali būti steigėju, ir kokia tvarka priimami nauji nariai. Prieš pradėdami pasitikrinkite, ar jūsų planuojama sudėtis atitinka šiuos reikalavimus, kad registras nepaprašytų keisti dokumentų jau pateikus prašymą.
Pradedantiems verslininkams dažnai kyla klausimas, ar verta steigti MB, jei pajamos kol kas nedidelės. Atsakymas priklauso nuo planų: jeigu norite turėti atskirą juridinį asmenį, aiškiai atskirti asmeninį ir verslo turtą bei pasirodyti klientams kaip bendrovė, MB yra protingas pasirinkimas. Jeigu veikla bandomoji, galbūt užtenka paprastesnio kelio.
Mažąją bendriją steigia fiziniai asmenys, o steigimo dokumentuose aprašoma, kas yra nariai, kas vadovas ir kaip priimami sprendimai. Net jei bendrijoje tik du nariai, rašytinis susitarimas apie pareigas, įnašus ir pelno dalijimą apsaugo nuo ginčų, kai verslas pradeda duoti pajamų.
Dažnas klausimas, kas gali pasirašyti sutartis. Įstatuose nurodykite vadovą ir įgaliojimus aiškiai: kokias sutartis jis gali pasirašyti vienas, o kokioms reikia visų narių pritarimo. Tai ypač svarbu, jei nariai gyvena skirtinguose miestuose ar šalyse ir negali greitai susitikti.
Taip pat apsvarstykite, ką darysite, kai vadovas nepasiekiamas. Daugelis bendrijų pasirenka vieną vadovą, bet palieka galimybę kitam nariui pasirašyti tam tikrus dokumentus pagal įgaliojimą. Tada tarpiniai sprendimai nelaukia savaitėmis, o atsakomybės ribos išlieka aiškios visiems dalyviams.
MB registruojama Registrų centre, panašiai kaip kitos juridinių asmenų formos. Dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu, jei visi nariai gali patvirtinti tapatybę. Pavadinimą, buveinę, veiklos pobūdį ir narių duomenis reikia nurodyti tiksliai, nes nesutapimai registre vėliau kelia klausimų bankams ir kontrahentams.
Po registracijos atidarykite banko sąskaitą bendrijos vardu ir aptarkite su buhalteriu apskaitos tvarką. Jei planuojate naudoti vardinius dokumentus ar darbo sutartis, parengkite jų šablonus iš anksto. Nuo pirmos dienos verta laikytis taisyklės: visos pajamos ir išlaidos eina per bendrijos sąskaitą, o ne per asmeninę.
Mažoje bendrijoje dažnai nėra administracinio darbuotojo, todėl tvarka priklauso nuo disciplinos. Sutartis, sąskaitas, banko išrašus ir susirašinėjimą su klientais laikykite vienoje vietoje, o ne asmeniniuose pašto dėžutėse. Taip pakeitus narį ar buhalterį niekas nedingsta.
Ekosistema čia gali padėti paprastomis priemonėmis. 4invoices.net skirta PDF sąskaitoms ir jų archyvui, 4softcrm.net – klientų kontaktams ir sandoriams, o 4notify.net – SMS ir el. laiškams iš paskyros. Nė viena paslauga nesijungia prie VMI ar Registrų centro, todėl mokesčių ir registro prievoles vykdote atskirai.
Kai dirbate su keliais klientais vienu metu, naudinga sudaryti paprastą kalendorių su terminais, sąskaitų išrašymo datomis ir mokėjimų dienomis. Net kelių eilučių lentelė sumažina klaidų skaičių, o bendrijos nariai visada žino, kas ir kada turi būti padaryta.
Mažoji bendrija privalo tvarkyti apskaitą pagal įstatymus, net jei verslas mažas. Dažnai pasirenkama paprastesnė apskaita, tačiau tikslios taisyklės priklauso nuo bendrijos veiklos ir dydžio, todėl jas nusako buhalteris. PVM mokėtoju tampama pasiekus nustatytą apyvartos ribą arba savanoriškai; ribą ir tvarką tikrinkite VMI svetainėje.
Sąskaitoje faktūroje turi būti privalomi rekvizitai, o jų sąrašą nustato teisės aktai. 4invoices.net padeda sudaryti PDF sąskaitas ir jas archyvuoti, tačiau nepatikrina, ar jūsų PVM tarifas parinktas teisingai, ir neteikia duomenų VMI. Sprendimus dėl mokesčių priimate jūs kartu su buhalteriu.
Dar vienas praktinis klausimas – kaip skaičiuoti nario atlygį. Dažnai pasirenkamas fiksuotas mėnesinis mokėjimas ir pelno dalis metų pabaigoje, tačiau konkreti schema turi atitikti įstatymus ir mokestines taisykles. Prieš pradedant mokėti, ją patvirtinkite su buhalteriu ir užrašykite narių susirinkimo protokole.
Savo sąskaitų formoje užtikrinkite, kad būtų nurodytas pilnas bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė ir banko rekvizitai. Klientai, ypač dideli, patikrina šiuos duomenis prieš apmokėdami, todėl bet koks nesutapimas su registru gali atidėti mokėjimą savaitėmis. Šabloną peržiūrėkite po kiekvieno pasikeitimo.
Verslas auga, ir mažoji bendrija gali tapti ankšta. Jei norite įsileisti investuotojų, parduoti dalį verslo ar sudaryti sutartis, kurioms kontrahentai reikalauja UAB, pagalvokite apie perėjimą. Reorganizacija reikalauja laiko ir pinigų, todėl geriau apie ją galvoti iš anksto, o ne tada, kai klientas jau sustabdė sutarties pasirašymą.
Taip pat peržiūrėkite narių sudėtį, jei kuris nors planuoja išeiti. Be aiškaus susitarimo pasitraukimas gali sustabdyti darbą. Užrašykite, kaip vertinama dalis, kaip išmokamos sumos ir kiek laiko turite pasiruošti.
Kartais sprendimas pereiti į kitą formą ateina natūraliai: bendrija pasirašo didelę sutartį, kuriai reikia valdybos arba audito, o MB neatitinka reikalavimų. Tokiu atveju geriau pradėti veiksmus anksčiau, nei laukti, kol sutartis bus sustabdyta.
Tarkime, du dizaineriai nusprendžia dirbti kartu ir steigia mažąją bendriją. Kiekvienas atneša savo klientus, tačiau sąskaitas išrašo bendrijos vardu. Pirmiausia jie susitaria, kaip dalijasi pajamas, kas atsako už klientų paiešką ir kaip skaičiuojamos išlaidos programoms. Šį susitarimą užrašo, nes nuomonės dažnai išsiskiria būtent tada, kai verslas pradeda gerai sektis.
Po registracijos jie pasirenka bendrą pašto adresą, parengia sutarties šabloną ir nustato, kad visos pajamos ateina į vieną sąskaitą. Kai atsiranda užsienio klientas, jie pasitaria su buhalteriu dėl PVM ir sąskaitos kalbos. Tokiu būdu bendrija sprendžia klausimus iš anksto, o ne po to, kai VMI pateikia užklausą.
Po metų jie peržiūri rezultatus: kiek uždirbo, kiek liko po išlaidų, ar nereikia samdyti pagalbininko. Jei kalba eina apie daugiau žmonių ar investuotoją, tuomet prasideda pokalbis, ar nepasidaro verta pereiti prie UAB. Toks planavimas padeda nesustoti ties pirmąja sėkme.
Sąskaitas, sutartis ir pranešimus klientams verta laikyti atskirai nuo asmeninės veiklos. Tai ne tik tvarka, bet ir apsauga: jei kas nors paprašys dokumentų, galėsite greitai juos pateikti, o bendrijos nariai lengviau perduos darbus vieni kitiems.
Nesuprantama, kada MB privalo registruotis PVM mokėtoju ir pradėti teikti i.SAF ataskaitas.
Slenksčius (pvz., 45 000 EUR PVM registracijai) stebėkite patys pagal VMI taisykles; sistema neperspėja ir nėra susieta su VMI, bet išrašytas sąskaitas matote archyve.
Nariai dirba skirtingose vietose ir sunkiai koordinuoja bendrą apskaitą.
Sąskaitų archyvą galite pasiekti per naršyklę; apskaitą ir ataskaitas tvarko buhalteris.
Nariai sąskaitas išrašo skirtingai, todėl klientai gauna nevienodus dokumentus.
Susitarkite dėl vieno PDF šablono ir laikykite jį bendrame sąskaitų archyve; rekvizitus ir mokesčių niuansus patvirtina buhalteris.
MB skirta mažam verslui ir valdymo požiūriu yra lankstesnė, bet turi apribojimų: nariai yra fiziniai asmenys, o jų skaičių riboja įstatymas. UAB turi griežtesnę struktūrą ir geriau tinka augančiam verslui bei investuotojų pritraukimui. Aktualias ribas ir sąlygas patikrinkite Mažųjų bendrijų įstatyme ar Registrų centre prieš pasirinkdami formą. Prieš rinkdamiesi formą, pasikalbėkite su buhalteriu.
Mažajai bendrijai nėra reikalaujamas minimalus įstatinis kapitalas tokia prasme, kaip UAB. Vis dėlto bendrijos veiklai reikės lėšų sąskaitoms, mokesčiams, programoms ir kitoms išlaidoms, todėl biudžetą planuokite iš anksto ir nelaikykite to, kad kapitalo nereikia, ženklu, jog pradėti galima be pinigų. Galiojančius reikalavimus visada pasitikslinkite Registrų centre. Šią informaciją verta peržiūrėti kasmet.
Nariai gali dirbti bendrijai pagal įstatuose ir tarpusavio susitarimuose nustatytą tvarką; ar reikalinga darbo sutartis, priklauso nuo konkrečios situacijos ir mokestinių pasekmių. Šį klausimą verta aptarti su buhalteriu ar teisininku, nes nuo atsakymo priklauso Sodros įmokos, apmokestinimas ir narių teisės, kai kas nors susirgs ar išvyks atostogų. Konkrečią situaciją aptarkite su teisininku, nes nuo to priklauso narių atsakomybė.
Kai apyvarta per 12 mėnesių viršija įstatyme nustatytą ribą, šiuo metu 45 000 eurų. Registruotis galima ir savanoriškai, jei klientai yra PVM mokėtojai ir norite atskaityti pirkimo PVM. Ribą, procedūrą ir terminus visada patikrinkite VMI svetainėje, nes taisyklės gali keistis, o klaida kainuoja baudas. Tai svarbu planuojant kainodarą. Aktualią informaciją patikrinkite VMI svetainėje.
Teisinės formos keitimas galimas, tačiau tai reorganizacija, kuriai reikia narių sprendimų, dokumentų ir registracijos. Procesą aptarkite su teisininku, nes jis priklauso nuo bendrijos turto, sutarčių ir narių skaičiaus. Prieš tai atnaujinkite sąskaitų šablonus, banko duomenis ir informuokite klientus, kad rekvizitų pasikeitimas nesuklaidintų jų buhalterių. Visus pakeitimus užrašykite narių protokole. Tikslią informaciją visada patikrinkite oficialiuose šaltiniuose.
PDF sąskaitos ir archyvas; VMI ataskaitos neteikiamos.
